Arbitražiniam verslo ginčų sprendimo būdui būdingi šie savitumai:

 

1.      Patikimumas – arbitražo teismo teisėjus (arbitrus) konkrečiam ginčui išspręsti, skirtingai nei valstybiniame teisme, pasirenka ir skiria pačios ginčo šalys. Pagal LR Komercinio arbitražo įstatymo 14 str. 4.1 punktą, „kai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie du skiria trečiąjį“, kuris atlieka kolegijos pirmininko funkcijas. Kai sudaromas vienasmenis arbitražo teismas, arbitras paskiriamas bendru ginčo šalių sutarimu. Preziumuojama, kad tokiu – pačių ginčo šalių arbitrų pasirinkimo ir skyrimo būdu sudaromas arbitražo teismas iš specialistų, kurių profesinė (dalykinė) kompetencija ir dorovinis patikimumas (nešališkumo, skaidrumo, teisingumo, nekorumpuotumo prasme) negali kelti ginčo šalims abejonių.

2.      Operatyvumas – verslo ginčai arbitražiniu būdu išsprendžiami per optimaliai trumpiausią laiką. Pvz., Vilniaus arbitražo administruojamuose arbitražiniuose teismuose bylai išnagrinėti (bendrąja arbitražinio proceso tavrka) nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo bylos įteikimo arbitražo teismui dienos. Esant abiejų ginčo šalių pageidavimui, byla (bendrąja arbitražinio proceso tvarka) gali būti išnagrinėta ir ginčas išspręstas per vieną mėnesį, o ieškovo pareiškimas dėl piniginės skolos ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka, išnagrinėjimas per 5 darbo dienas nuo pareiškimo arbitrui įteikimo dienos.

3.     Konfidencialumas – arbitražo teisme, skirtingai nei valstybiniame, nesivadovaujama viešumo principu. Bylos nagrinėjimas vyksta uždarame arbitražo teismo posėdyje, o su ja susijusios komercinės informacijos konfidencialumo išsaugojimas ir arbitrų nešališkumas bei nepriklausomumas užtikrinamas jų asmeniškai pasirašomomis įsipareigojimų deklaracijomis.

4.      Lankstumas - bylos nagrinėjimas (įrodymų ir argumentų svarstymas) arbitražo teisme vyksta prie „apskrito stalo“, laisvoje, griežtų įstatyminių reikalavimų ir formalumų nevaržomoje, kompromisų paieškai palankioje bei ginčo šalių sutaikinimą nuteikiančioje ir skatinančioje aplinkoje. Pagal LR Komercinio arbitražo įstatymo 22 str., ginčo šalys pačios gali susitarti dėl tvarkos, kuri bus taikoma nagrinėjant jų ginčą arbitražiniame teisme, o pagal to paties įstatymo 31 str.3 p., esant ginčo šalių pavedimui, kilęs tarp jų ginčas gali būti išsprendžiamas vadovaujantis vien ex aequo et bono (pagal teisingumą) arba amiable compositeur (draugiško tarpininkavimo) principais – t.y. remiantis vien geros moralės vertybėmis (dorovės nuostatomis). Abipusiu sutarimu leidžiama taip pat joms pačioms nustatyti arbitražinio teismo posėdžiavimo vietą, laiką, pasirinkti tarptautiniam nesutarimui sureguliuoti taikytiną teisę (tam tikros valstybės teisinės sistemos materialinės teisės normas) ir proceso darbinę kalbą ar kalbas. Šie ir kai kurie kiti pasirinkimai negalimi sprendžiant verslo ginčus valstybiniame teisme.

5.      Betarpiškumas – arbitražo teisme ginčo šalys (skirtingai nei valstybiniame) gali pačios (asmeniškai be advokato ar kitokio tarpininko atstovavimo) ginti savo teises ir interesus. Tai leidžia joms išvengti išlaidų, susidarančių dėl dažnai nebūtinų tarpininkavimo paslaugų.

6.      Neskundžiamumas – arbitražo, kaip vienos instancijos teismo, sprendimai dėl ginčo esmės neskundžiami valstybiniam teismui nei apeliacine, nei kasacine tvarka (galimas apeliavimas tik dėl kelių esminių procedūrinių taisyklių pažeidimų). Tai leidžia užtikrinti greitą ieškininių reikalavimų patenkinimą ir ženkliai sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

7.      Išlaidų saikingumas – kadangi arbitražas yra vienos instancijos teismas, bylos jame nagrinėjimo atveju, ginčo šalys, dažniausiai, nesusiduria su papildomomis bylinėjimosi išlaidomis, susidarančiomis dėl pakartotinių svarstymų kitose - aukštesnėse teisminėse instancijose. Dėl to, bei kitų aukščiau nurodytų arbitražinio ginčų sprendimo būdo ypatumų ir privalumų visumos, verslo ginčo nagrinėjimo arbitraže sąnaudos yra mažesnės, lyginant su bylinėjimusi valstybiniuose teismuose.

8.      Sprendimų vykdytinumas – pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, arbitražinių teismų  sprendimai savo vykdytina (jurininės prievolės) galia prilyginti, iš esmės, valstybinių teismų sprendimams. Pagal LR CPK 584 str. arbitražo (kaip ir valstybinio teismo) sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose priskirti lygiaverčių vykdytinų dokumentų kategorijai. Šiuo metu Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių teismų sprendimai dėl išspręstų tarptautinių verslo (ūkinių – komercinių) ginčų, priverstinai (esant reikalui) įvykdomi 145 valstybėse, vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ nuostatomis ir sprendimą vykdančios šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka,. Tuo tarpu Lietuvos valstybinių teismų sprendimai dėl išspręstų tarptautinių verslo ginčų priverstinai (esant reikalui) įvykdomi tik keliolikoje užsienio šalių (Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir kt.), su kuriomis sudarytos tarpvyriausybinės sutartys dėl tarpusavio pagalbos civilinėse, šeimos ar/ir komercinėse bylose.

 

Žinotina, kad tarpininkavimas – sutaikinimas (mediacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio ginčo išsprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių. Tačiau šios procedūros taikymo išdavoje dažnai pasiekiami kompromisai, o šalių pasirašomi sutaikinimo (taikos) susitarimai patvirtinami tarpininko (mediatoriaus) parašu ir buvusių ginčo šalių „garbės žodžio“ galia. Tai tampa moraline priesaika (tam tikra dorovinė priedermė), kurios veiksmingumas ir efektyvumas praktikoje, dažniausiai, prilygsta teismų sprendimams.