LT    EN    RU   



K O N T A K T A I :

 

Buveinė:
Gedimino pr. 64-63,
LT-01111, Vilnius

Pasiteiravimui:
tel. (8 5) 2496033
mob. +370 687 72500
info@vilniausarbitrazas.lt



 
ĮVADINĖS PASTABOS

            Arbitražinis įvairių vidinių ir išorinių (tarptautinių) konfliktų ir nesutarimų sprendimo (sureguliavimo) būdas, kurį taikant pasitelkiami tam reikalui nešališki, pačių ginčo šalių pasirenkami tretieji asmenys, ypač plačiai praktikuotas ikivalstybinės visuomeninės santvarkos laikais (tada buvęs net vienintelė alternatyva nesutarimo humaniško (be fizinės prievartos) sureguliavimo priemonė), įsitvirtinant valstybinei visuomenės organizavimosi formai, neteko savo išskirtinio vaidmens, sprendžiant naujomis sąlygomis visuomenėje kylančius nesutarimus. Ilgainiui, įsigalėjus valstybinei visuomenės santvarkai, visose šalyse vidinių ir tarptautinių ginčų (konfliktų) sprendimo funkcija iš esmės buvo monopolizuota valstybinės valdžios, jos sudarytų teismų ir paskirtų teisėjų.

       Pastaraisiais, besiplečiančios globalizacijos laikais arbitražas, kaip nesutarimų šalinimo be tiesioginio valstybės dalyvavimo būdas, kiek platesnį realų pritaikymą įgijo sprendžiant ginčus tarp ūkio subjektų - fizinių ir/ar juridinių asmenų – verslo (komercinio) bendradarbiavimo sandorių dalyvių (ypač užsienio prekybos praktikoje). Neatsiejama bet kokio tobulai įforminto verslo sandorio sudėtine dalimi (ypač skirto tarptautiniam-komerciniam bendradarbiavimui) yra šalių susitarimas dėl potencialiai galinčių kilti iš jo ginčų išsprendimo tvarkos įteisinimas. Tam reikalui dažniausiai pasirenkama arbitražinė ginčų sprendimo tvarka, kuri, lyginant su analogiška verslo ginčų sprendimo tvarka, taikoma valstybiniuose teismuose, išsiskiria ženkliais ir svariais privalumais (žr. skirsnį „Tai žinotina kiekvienam verslininkui“!). Laisvosios rinkos sąlygomis plėtojamos tarptautinės ir vidinės komercinės verslininkystės praktika patvirtina ir liudija, kad ženkliai skaidriau, teisingiau ir visapusiškai geriau, kai verslo ginčai išsprendžiami pačių jų šalių, jų betarpiškomis derybomis arba padedant jų pačių paskirtiems tarpininkams (mediatoriams), arba jų pačių sudarytame arbitražo (trečiųjų) teisme. Žinoma daug atvejų, kai pašalinusios verslo nesutarimą arbitraže, buvusio ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas) susėda prie bendro stalo ir suderina tolimesnio jų bendradarbiavimo plėtros reikalus, tuo tarpu, kai po ilgos ir vargingos bylinėjimosi epopėjos valstybiniuose teismuose, tarp buvusiųjų partnerių paprastai užsibaigia ir bet koks jų bendradarbiavimas. Turint tai galvoje, arbitražo išlyga (trečiųjų teismo įrašas) komercinėje sutartyje yra svarbi konkretaus sandorio veiksmingumo, prisiimtų pagal jį įsipareigojimų vykdytinumo ir, apskritai, normalaus komercinio bendradarbiavimo užtikrinimo garantija, o kilus nesutarimams – teisinė skaidriai ir teisingai juos išspręsti prielaida. Fiksuojamos joje nuorodos į arbitražo instituciją, kuriai šalys patiki organizuoti ir administruoti ginčo išsprendimo procedūrą, į taikytiną teisę (šalių pasirinktos valstybės teisinę sistemą) ir į arbitražo (trečiųjų) teismo sudarymo tvarką, yra tie atraminiai teisinio mechanizmo akcentai, kurie sudaro teisines prielaidas veiksmingai ir operatyviai išspręsti bet kokius sandorio įgyvendinimo eigoje iškilusius nesutarimus, pašalinant tokiu būdu šalių komerciniame bendradarbiavime iškilusias kliūtis.

Doc., dr. Juozas  Šatas

 VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalainis komercini arbitražas Pirmininkas